Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2018-04-30

jau gegužė

Publikuota: Be temos

jeigu būčiau spalva, tai būčiau mėlyna. nuo tamsiai tamsiai mėlynos iki elektrinės ir skalsiai žydros. jeigu būčiau meilė tai tik tokia nuo kurios norisi rėkti iš liūdesio agonijos, laimės ir euforijos. viskas arba nieko. kažkada taip sakė daugelis žmonių. o šiandien jaučiu per mažai daug. per mažai euforijos ir per daug agonijos. nesu patenkinta dėl to, kokia esu, nesu patenkinta dabartimi. nes noriu nugyventi geriau. nes noriu turėti. ir noriu, kad mane turėtų. nes nenoriu skalbti drabužių gerdama džiną pusę pirmos nakties, kai visi veikia. nemiega. būna. gyvena. džiaugiasi. nes aš visai neveikiu, nebūnu, negyvenu ir visai nesidžiaugiu tais drabužiais, kurie skalbiasi tris valandas.

vėl prisimenu vasarą. vieną savaitgalį. jūrą, bangas, rytą ir paryčius. žvaigždėtą dangų ir mano užverstą galvą. norą būti. nepaleisti. ir po to kuo virtau. o virtau viskuo, bet ne savimi. apsileidau. leidau sau pūti. iš vidaus iš išorės, ir matau, kuo virtau dabar. bėgau, grįžau, vėl bėgau ir stengiausi stotis. atsistojusi vėl kritau. ir bandau kuo subtiliau rašyti, kad tai ne apie santykius, ne apie emociją, ne apie jausmą, ne apie skausmą. ne apie laimę. ne apie tą vieną savaitgalį, ir tik vieną mėnesį kažko. neapgausiu ar ne. tokia esu, nes mane sudaužė. o jeigu mane sudaužo kartą… visada matysi įskilusį kraštą. ar du. tris, keturis. penkis. nelygu, kokia figūra mane laiko kiti, ar aš pati save. esmė ta pati. esu įskelta. vis dar. o prabėgo tiek mėnesių, dienų, valandų. vis dar skauda. ir skauda dėl tų penkerių metų, nes vis jaučiu, kad jau greit sužinosiu tai, kas manęs neliečia. sužinosiu, kad jis ją ves, arba jie turės vaikų. ir atrodo- gerai. su viskuo susitaikiau. žinau, kad to, kas buvo nebebus. bet kai pagalvoju, kad bus taip kaip turi būti bus - suvokiu, kad man reikės reabilitacijos. nepaaiškinamas noras žinoti priveda prie nesąmoningo savęs žalojimo, bet žinau, kad taip bus. tie penki metai- mano izoliacijos nuo pasaulio metai. jie man reiškia daug tik dėl to, kad penkerius metus gyvenau tik su viena mintimi. o po tų penkerių metų atsibudusi ir suvokusi, kad nesu niekas kažkas vėl padarė taip, kad būčiau niekas, kad jausčiausi niekas. ir tuoj vėl prabėgs metai. nuo paskutinio karto, kai mane pavertė niekuo. meilė pasibaigia, ir žaizdos užgija. viskas, ką tau reikia žinoti. viskas kuo tau reikia gyventi. ir čia drabužiai išsiskalbia. o aš einu į balkoną stebėti elektros iškrovomis tviskančio dangaus, paleidžiant į orą smilkstančius cigaretės dūmus.

Patiko (1)


Atgal į: jau gegužė