BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

atsparumas sau.

šią naktį sapnavau žmogų, kuriam esu neabejinga ir apie kurį vis dar dažnai galvoju, nes pykstu. šalia kurio būnu išprotėjus. šalia kurio būdama suvokiu, kad darau tas klaidas, kurių vėliau nenorėsiu prisiminti. ir sapnavau daug. ir taip mažai. ir visai akivaizdu, kad mano pyktis tam žmogui toks visai nemažas, bet tas ir neleidžia pamiršti jo. o aš lygir noriu, nes nevertas jis mano minčių. juoko ir viso kito, ką daviau jam, per mažą, bet mane stipriai palietusį, bendravimo laiką. niekam nepatinka būti atstumtam. aš buvau atstumta, gal ir dabar tokia esu. nežinau. vėl pernelyg susifokusuoju link to, ko nereikėtų. norėčiau būti atspari. sau ir savo mintims.

ir ateis Kalėdos. prieš metus, per Kalėdas sakiau, kad viskas bus kitaip. ir bus. prieš metus, per Kalėdas springau ašaromis, nes negalėjau susitaikyti su tuo, kad ne aš žaidžiau gyvenimą, o gyvenimas žaidė mane. prieš metus skaičiau knygą, kurią tokiu pačiu metu skaito jau kitas žmogus, ir tikiuosi, kad jį ta knyga paveiks kaip ir mane. tuo metu man jos reikėjo, kaip įkvėpimo ir nuraminimo. prieš metus ir sapnai buvo kitokie. ir norėjau pabėgti nuo kiekvieno sutikto žmogaus. dabar bėgti nenoriu. noriu teisingai bendrauti, norėčiau, kad kažkas manyje pamatytų tai, ką mato žmonės, kurie nenori paleisti. ir kurių nenoriu paleisti aš. prieš metus buvo kitaip. ir buvo labai blogai. dabar nėra blogai. dabar geriau. ir gali būti dar geriau. ir dabar tai pasakyti nėra sunku. aš nežinau kas bus ryt ir poryt ir tai jau nebėra taip svarbu.

dabar mano drabužiai džiūna ant džiovyklės naujame mieste. kuriame esu jau pusmetį. per tą pusmetį įvyko iš tikro nemažai dalykų. tiek įkvepiančių, tiek skausmingų. tiek kvailų, tiek protingų. vonioje greta dantų šepetėlių vis dar yra dantų šepetėlis žmogaus, kuris nebegrįš į šiuos namus, nes mums buvo nepakeliui. toks vasaros prisiminimas, kuris primena, kad įsižiūrėdavau tuos, kuriuos vėliau palikdavau. vadinasi, kad tie- iš tiesų buvo visai ne tie. ir tie, kuriuos pasirinkdavau- iš tikro buvo visai ne tie. ir dabar ko gero visuomet kartosiu sau, kad nedarysiu tų klaidų, kurių nenorėsiu prisiminti. ir aš mėginu viską nuleisti juokais. ir juoktis iš juokingų ir nejuokingų dalykų, nes gal skaudės mažiau. nes gal jau pakankamai verkiau ir stengiausi judėti pirmyn. taip, pernelyg stengiausi. dabar galima nebesistengti, dabar galima tiesiog judėti, neverčiant savęs stengtis imituoti to. ir sau palinkėsiu tik neišprotėti vėl. nes nebegalima.

todėl reikia kuo mažiau laiko skirti išprotėjimui. kuo mažiau, mažute, kuo mažiau.

https://www.youtube.com/watch?v=dKdjp7voNk4

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras