BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

dar gi ne pilnatis, ką…?

nu tipo.

dar ne pilnatis, bet jaučiuosi taip, tarsi mėnulis jau n-tąją savaitę būtų blynas, o aš fakin blynų tešla. rytais verkiu visiškai dėl man nesuprantamų priežasčių. kartais dar padarau po dvidešimt netaisyklingų pritupimų ir atsilenkimų. dar sapnuoju sapnus, pusiau realistiškus, pusiau kosminius, o eidama į darbą vis mąstau kaip čia yra, ką gi aš vis dėlto naktimis pradėjau sapnuoti. atkreipiau dėmesį, kad tik atsikėlusi ryte neatsimenu visiškai nieko, kas susiję su mano pasąmonės nesąmonėmis. vadinasi viskas blokuojasi. taip ir turi būti. nes jausmai ne man, jausmai ne man. ne dabar. nors kitą vertus, nenoriu būti sena mama, sena žmona. nenoriu, kad ateityje, kai man bus tram, kas nors galvotų: ei, bet tai su ja kažkas negerai, jau tram, o dar neturi nieko, kas galėtų vadintis potencialiu jos vyru.

bet ir dabar žmonės kalba, kad esu tuščia. po tokio pasakymo itin susimąsčiau. galbūt iš tiesų esu tuščia, nieko kitam negalinti duoti. keista, kad karštai reagavau dėl to, ypač, kai tai pasakė žmogus, kuris man nelabai, ir kuriam iš tiesų aš nei noriu ką nors duoti nei buvau pasiryžusi tam. kritikos aš nepakeliu. esu tam dar per daug vaikas. gal dėlto ir esu tuščia. kaip koks maišas iš kurio buvo ištraukti akli kačiukai ir atiduoti kam nors, kam jų labiau reikėjo nei kokiai nors upei, kur karštos vasaros naktimis maudysis nuogos poros. nes gi taip dariau ir aš. nebuvau kačiukai, nebuvau upė. bet gi ne apie tai. šios vasaros naktimis aš suksiu vyšninį tabaką ir galvosiu, kad viskas su manim gerai, o upėse tegul maudosi tie, kuriems to reikia labiau. ai, ir gal dar gersiu serbentinį alų. nes vyšninis, kaip ir mano firminis tinginys yra praeitis. aš aiškiau supratau, kad man reikia  labiau mylėti save nei norėti kažkam patikti. kol kas dar gyvenu ne savimi, o kitais. kitų pasakytomis mintimis. ir vis pykstuosi su savimi neigdama viską, ką sako kiti, nes man ne vis vien. tiesą juk sunkiausia pripažinti.

o iš tikrųjų reikalai nejuda. nerašau bakalauro darbo, nes vadovas mane ignoruoja. neturiu temos, neturiu vadovo. neturiu menkiausio supratimo apie ką noriu rašyti. žinau, kad noriu baigti mokslus, bet kaip - net neįsivaizduoju. darbe neprogresuoju, nes pati to nenoriu, nenoriu tvarkytis su apskaitom, nenoriu tobulėti šitoje srityje, va ant kiek aš vaikas. tai pasiuntinėjus gyvenimo aprašymus dėl parduotuvės vadovo pareigų suvokiau, kad neturiu stuburo, nes į pokalbį mane vis gi pakvietė, bičas su safari rūbais, kuris save vadino atrankos kažkuo kažkuo, išvadino mane labai faina, labai meniška, bet labai greit nuleido ir ant žemės, nes neturiu to, ko reikia vadovei - pasitikėjimo savimi. ir jie buvo teisūs. siunčiau ten savo gyvenimo aprašymą labiau dėl sportinio intereso nei dėl įsitikinimo, kad mane priims į tą darbą, aš buvau šimtu procentų įsitikinusi, jog į darbo pokalbį mane pakvies, žinojau ir kuo tai baigsis, bet po to susimąsčiau, kad o jeigu…bet tai jau buvo antras smūgis tą savaitę, todėl išėjau iš pokalbio baisiai nuliūdusi. tuščia ir nepasitikinti. savimi. o kitais net per daug pasitikinti kitais.

taip ir bėga mano dienos. dabartiniame darbe visai nebesistengiu. viskas kažkaip ne taip. pilnatis mano galvoje jau antrą savaitę. daug valgau ir perku drabužius už pinigus, kurių man turi užtekti iki mėnesio galo, nes alga tik kitą mėnesį. ir vis tiek perku kažkokius bomžiškus drabužius, kurie man nepatinka, nes sau atrodau kaip bomžas, bet svarbiausia, jog jaučiu, kad su drabužiais čia viskas gerai, čia aš iš vidaus esu bomžas, ir ta vidinė bomžė neišeina iš manęs. tai ar taip turi mąstyti ir gyventi dvidešimt ketverių metų vaikas? ne, ne taip.

kaip visos knygos yra apie gyvenimą, taip beveik visos dainos yra apie jausmą. jei nebenoriu jausti, tai nereiškia, kad negaliu klausytis dainų apie jausmus. ay ay. ya ya.

https://www.youtube.com/watch?v=eqKoNTNMebw

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

GLUOSNIS2017-04-16 16:39

Gražių švenčių !
Su Šv.Velykom !

Rašyti komentarą

Tavo komentaras