BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kažkas darosi tik tada, kai kažką darai

tas jausmas, kai gyveni vėl su mama ir grįžti naktį girta, dar pirmo aukšto laiptinėje atsirišinėji conversų batraiščius, nors gyveni trečiame aukšte.

ir vis tiek ramybė dar maišosi su nerimu. gal dėl to, kad nebenoriu galvoti ir paslysti. pratrūkti. pykti ir liūdėti. norėčiau, kad viskas būtų paprasta, nors ir yra paprasta, tik aš į viską žiūriu nepaprastai. ir vėl mąstau kaip susigyventi su savo mintimis. nekęsti ar tiesiog atleisti ir paleisti. atrodo, kad kiekvieną kartą pagalvojus, kad reikia atleisti ir būti kempine, kuri sugeria visus tuos atstumimus, žodžius kaip ir susitaikau su tuo kaip yra… lyg sugertukas viską į save, į save, nes gi man reikia tai išgyventi, tai mano liūdesiai, mano išsiskyrimo penkiasdešimt vienas pilkas atspalvis. bet kita mano pusė nori, kad kažkam skaudėtų lygiai taip pat kaip ir man. nors esu įsitikinus, kad kai sugebėsiu atleisti ir dar kaip niekad nuoširdžiai, tada nebereiks pykti. ar jaustis blogai. nesinorės perduoti savo liūdesio kažkam kitam. visada yra išeitis. jeigu nepatinka, reikia eiti ir išeiti. neverta taikytis prie to, kas yra dabar. prie to, kas verčia liūdėti. aš juk nekalta, kad nebuvau žmogaus, kurį mylėjau, pasirinkimas. pykti galiu tik ant savęs, kad prastai pasirinkau pati.

aš esu aš. ir aš faina.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

arsonist's prayers2016-09-12 20:16

Surask būdą kaip išlieti pykti, nes išsilieti yra sveikiau nei viską užgniaužti savyje. Nes po to būna, kad žmonės užsilikusias emocijas nešiojasi labai ilgai ir jos nuodija jiems gyvenimą.

Dovis2016-09-13 21:55

Ir aš šiai dienai lygiai taip jaučiuosi. :/ Reikia tikėtis, kad vieną dieną rasim žmogų, kuris pasirinks mus :)

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras