BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kiek dar reikės laukti…

aš labai noriu, kad man nebeskaudėtų. ir labai. labai noriu būti vėl laiminga. tokia, kuri pasitikėtų savimi. nebenoriu verkti. nebenoriu girdėti savo širdies. nes man beprotiškai skauda. vis dar. noriu pamiršti. susitaikyti ir pamiršti.

išėjau. pagaliau. bet net ir išėjus skausmas seka visur. nesvarbu, kur bebūčiau. ir žinau, kad jis laimingesnis, kad manęs nebėra. bet gal taip ir geriau. nebelauksiu naktimis. nieko nesitikėsiu. aš tik gailiuosi, kad mylėjau taip stipriai, kad tie jausmai vėl pasidarė nebereikalingi. ir dabar aš jau be proto bijau, kad nebemoku tinkamai mylėti taip, kad tų jausmų nebūtų kažkam per daug, kad vėl nelikčiau su beprotiškai didele žaizda širdyje, kuriai užgyti reikia daug laiko. gal tai ir skamba kaip penkiolikinės mantra, bet tame ir bėda, kad man nebe penkiolika, kad gražiausius metus atidaviau mintims, kad tas žmogus ir yra tas. bet jis ne tas. praeis. bet dar ne dabar. juk ir taip aišku, kad dabar jausiuosi taip tarsi važinėčiausi amerikietiškais kalneliais. šiandien leidžiuosi žemyn, nors padariau tai, ką turėjau senai padaryti, bet vis tiek leidžiuosi žemyn. krentu. vis dar krentu. ir verkiu. nes vis dar myliu. ir net kai mane žemino ir skaudino, aš vis tiek mylėjau. ir net jei manęs ir nemyli, aš vis tiek myliu, todėl skauda. sudaužęs širdį jis tiesiog atsiribojo. bet kiek laiko prireiks man, kad aš atsiribočiau. kad pamirščiau viską, apie ką svajojau.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras