BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

nebenoriu.

man nepatinka, kad pagalvojus apie tave aš išprotėju. nepatinka. nebegaliu taip gyventi. stengiuosi trinti, prisiminimus, tavo balsą iš savo minčių, tavo buvimą tada, kai buvai. šiomis dienomis turėjau per daug laisvo laiko galvoti apie tave. skambinau tau. ir nesuprantu kam. nesuprantu kodėl, nesuprantu kodėl po tiek laiko paslydau, kodėl elgiuosi kaip išprotėjusi. kodėl vis dar noriu gaudyti tave, tavo buvimą šalia, kai nebebūni ir nebenori būti. ne apskritai, bet tik su manimi. kiek dar ši beprotybė tęsis. ir kiek dar norėsiu apie tave galvoti. kai iki skausmo pažįstamas jausmas gelia taip kaip nei vienas skausmas nėra manęs sugėlęs. kankynė. ir emocijos užvaldo mane. visą. juk turiu palikti ramybėje, kaip ir planavau, kaip ir norėjo, bet neišeina iki galo.

vėl jaučiuosi pažeidžiama. vėl nesugebu savęs kontroliuoti, nors rodėsi, kad jau pradėjau. rodėsi, kad pradėjau save mylėti, jaustis verta kažko. kažko daugiau nei pastovios mintys, kurios pastaruoju metu nieko man nedavė. rinkau save iš gabalėlių vėl. dėliojau ir klijavau, ir šiandien viskas vėl pabiro į daug smulkesnes detales nei buvo prieš tai. atrodo, kad buvau suvokusi savo vertę, supratusi, kad esu kažkas, nors ir nebesu dėl kažko. bet užteko pastarosios savaitės, kad vėl pasiilgčiau ir paslysčiau. ir vėl virtau ta savimi nepasitikinčia, save nužeminusia asmenybe. šiandien jaučiuosi nevykėle kvadratu, nes esu silpna. tik silpni žmonės pratrūksta. tik silpni žmonės nemoka savęs valdyti, skausmą ir liūdesį iškęsti tyliai. tokia mano taktika buvo daugiau nei mėnesį. o dabar aš vėl ilgiuosi, ir vėl susiradau numerį, kurio nebeturiu ieškoti. ir vėl išgirdau nieko gero nežadantį, gal net supykusį balsą. nors nieko nepadariau. tik paklausiau. to, ko neturėčiau klausti. ir išgirdau tai, ko nenorėjau išgirsti. dievaži, taip norėčiau pabėgti nuo to, kaip jaučiuosi, nuo to, ką darau ir apie ką galvoju, pabėgti nuo to, apie ką mąstau dieną iš dienos. vien tam, kad pajausčiau ramybę, vidinę.

tik vienas praėjo. pyktis. bet liko sudužusios svajonės. ir prisiminimai, kurie iš tikrųjų gelia. plėšo iš vidaus. ir aš jau laukiu, visa savimi laukiu, kada tai baigsis. nes aš nebenoriu mylėti. nebenoriu ilgėtis to, ko niekada nebeturėsiu.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

Donas Karleonė2016-10-30 22:32

tai laikina, praeis, tikra meilė yra tyra ir neskaudina, skaudina tiktai noras turėti, saviniškumas (kažką savintis ir nepaleisti), štai kas skaudina (;

lilyym2016-10-30 22:46

Taip neapsakomai paprastai ir taikliai!

Rašyti komentarą

Tavo komentaras