BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

nekeliam dramų. leidžiam gyvenimui maloniai mus stebint.

ilgokai manęs čia nebuvo, bet ne todėl, kad nebūtų skaudėję, ar būčiau jautusi pilnatvę. šiaip jau kurį laiką galbūt ir jutau.

jutau ir vėl apie ją pamiršau.

man kyla daug klausimų. kodėl įsimylim ne tuos, kuriuos reikia. kodėl reikia pamiršti, kai to nenorim. kodėl nebeskauda, kai manėm, kad skaudės amžinai. aš nemaniau, kad visa tai liks tik malonus prisiminimas. bet liko. vakar, po daug laiko klausydama Mamontovo dainų supratau, kad buvau geras žmogus. kažkada. prisiminiau kokios švarios mintys ir skaidrūs buvo mano  poelgiai. kai nebegalvojau apie karmą. kai žinojau, kad viskas bus gerai. su manimi. ir tais, kurie aplink. šiaip nebeliūdna, na dar kartais, bet jau viskas kitaip. meilė pasibaigia, ir žaizdos užgija.

maniau, kad susižavėjau. klydau. atsimušė jausmai kažkam, o patiko taip, kaip niekas nebuvo patikęs per tą laikotarpį. šiaip ar taip, geriausi dalykai gyvenime nutinka, tada, kai tų dalykų nesitiki.

ir man kažkas pasidarė, noriu į sel’o koncertą, nes gi, žinai, nereikia galvoti apie ateitį, nes vis tiek ji bus sweet. galva nuo minčių pilna, ir ją vieną dieną išneš į orą. sako, kad reikia neapsikrauti, tai neapsikraunam. žmonės sako, kad iki vasaros galo liko mėnuo, o horoskopas aiškina, kad metų gale atnaujinsiu bendravimą su kažkuo iš praeities. bet ateitis bus sweet, ir aš nieko nesitikiu. gal tik nueiti į sel’o koncertą.

per šiuos metus daug įvyko. dirbau, kur visada svajojau dirbti. pasirodo, kad ta svajonė nebuvo tokia jau didelė svajonė, nes jai išsipildžius nebuvo fanfarų ir fejerverkų, bet buvo visai nieko. pirmą kartą skridau į kitą šalį viena ir suvokiau, kad išlipti iš komforto zonos yra lygiai taip pat naudinga, kaip ir šaukštelis medaus susirgus peršalimu. šiais metais mane paliko, ir skausmas buvo ilgesnis ir didesnis nei ant atviros žaizdos užlašinus citrinos sulčių. šiais metais pagaliau mama suprato, kad nebereikia apsimetinėti, jog nežino, kad aš rūkau, ir čia aš jaučiuosi taip, lyg būčiau pabėgus iš Šiaurės Korėjos su cigarečių pakeliu. šiais metais aš nebegalvoju, kad man dvam keturi ir aš nieko nepasiekiau. nes dar pasieksiu, juk nenumiriau. šiais metais pagaliau pradėjau judėti link savęs ir savo savirealizacijos. nesvarbu kuo tai baigsis, svarbiausia nesustabdyti visko ne laiku, nespartinant savęs ir to, kas manęs laukia. nes gerų dalykų nereikia versti ateiti, jie ir taip ateina. nekeliam dramų. leidžiam gyvenimui maloniai mus stebint.

Patiko (5)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras