BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

o čia tik apsinešusios mintys

aš labai laukiu. noriu. ir trokštu pamiršti. duodu sau maximum penkis mėnesius. tiek turi praeiti, kol pamiršiu. nors daugelis sako, kad nuo tos, mano (arba kitų) asmeninės tragedijos turi praeiti mažų mažiausiai pusė tiek laiko, kiek aš (arba kažkas kitas) prabuvo drauge su kažkuo ir dėl ko ir įvyko ta asmeninė, mano, arba jūsų, tragedija. meilė nesibaigia. tai manęs nemylėjo. jeigu mano meilė pasibaigs po penkių mėnesių, tai ir aš nemylėjau, bet kitą vertus… kodėl čia tiek daug agonijos? smerkimo ir savigailos? kodėl?

ir tas bukas jausmas, kuris bado kaip aštriausias peilis. reikalavimas dėmesio iš žmogaus, kuris tau visiškai abejingas. ir nuolatinės mintys. apie jį, ir galbūt ją. apie juos. apie laimingus, kokie buvom ir mes. ir nors tų mūsų nebėra, bet giliai širdyje vis dar negaliu patikėti, kad tie jausmai, kuriuos jis nešiojo man taip greit išblėso. o tiek iškęsta. tiek patirta. ir tik tam, kad po visko, su savo mintimis likčiau tik aš pati. ir neteisinga man, velniškai, tai rodosi. bet belieka išgyventi. kažkaip. nors dabar beprotiškai sunku tai padaryti. nebenoriu, kad būtų blogiau. pasiilgau nuoširdžios laimės. o ne tos, dirbtinos, bandant save įtikinti, kad gyvenu. nes anaiptol.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras