BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pakeisti, keisti, iškeisti, gyventi

rytas. kavos puodelis ir skaudanti galva. po vakar vakaro kankina moraliniai savęs kaltinimai. kad visgi esu kitokia. kitokia šiam miestui, kitokia. kitokia buvusiam klasiokui, kuris leisdamas kartu laiką gali įžeidinėti tave iki begalybės. vien tik dėl to, jog primintų apie savo bjaurumą, kurį ir taip kentei mokyklos laikais. bet po tiek laiko, po tiek metų, pagaliau esate ne mokykloje, o bare, tai neapsikenti ir tiesiog išeini namo, ir grįžusi naktį (bet ne ryte, nebent rytas yra 00:00) valgai nutellą (ne dėl klasioko), mamos namų virtuvėje, kol mama švenčia draugės gimtadienį pas savo draugę ir rašinėja tau, jog pareis ryte. o tu tik atrašai: gerai labanakt, ir supranti, kad metas kažką keisti. aš jau kitokia savo skausmui, kurį kartais, atrodo, kad pergyvenau ir išgyvenau, bet vis susidūrus akistatai su tam tikrais dalykais, atrodo, kad tas skausmas dar eina šalimais. kitokia. kartais man visai atrodo, kad aš vis dar ilgiuosi. bet ilgiuosi kažko kas tikra, vis mąstau, ar mane kas nors labai mylės, ir ar vėl galėsiu ir leisiu sau stebėtis, kad turiu kažką tokio artimo, šalia kurio galiu būti tokia - kitokia, kokia tik begaliu būti.

ir aš savęs čia gėdijuosi. gėdijuosi savęs tokios, kokia esu, nors neturėčiau.  aš noriu savimi pasitikėti, ir atrodo, kad bet kur kitur, tas pasitikėjimas savimi yra išpildytas, bet ne čia. ir visa tai yra ne tik mano galvoje. ir man visai nereikia kažko kito, kad kitas parodytų, jog su manimi viskas gerai. labiau norėčiau save suprasti. ir plaukti pasroviui, tik šįkart laiminga ir laimingai.

reikia kažką keisti. bet ką ir bet kaip. žmogus aš kaip žmogus. visada bijojau pokyčių, visada norėjau sėdėti vietoje. gal todėl ir išjungiau savo smegenis per anksti, gal dėl to ir pripratau sėdėti komforto zonoje, kaip va praeitą naktį su nutella virtuvėje, kol mama tūsino iki tiek, jog šiandien jai vėl reikia borjomi. gal per anksti save nuvertinau ir leidau sau sustoti ir nieko nebesiekti. reikia kažką keisti. gal savęs, kaip ir pasaulio, aš nepakeisiu, bet kažką pakeisti dėl savęs - tikrai galiu.

šiandien atsikėlusi aš verkiau. ne dėl nutellos, ar buvusio klasioko. ir ne dėl išsiderinusio menstruacijų ciklo. ne dėl sumaišties savo galvoje, o dėl to, jog viduje kažko trūksta. kažko tikro. bet nebūtinai meilės. kažko. kitokio. ir tikro.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras