BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pasibaigė iliuzijų galiojimo laikas

ne veltui sakoma, kad jeigu esi susiplanavęs jau tikrai kažką vauv vauv, tai kažkas iš aukštai, čia būtent tas, kurio niekada nematei tik pasijuokia iš tavo planų.

kartais susimąstau ar aš esu tokia jautri, ar su atsisukusiais varžteliais. nežinau, kuris variantas yra labiausiai tinkantis mane apibūdinti. mano būseną, kuri atrodo niekada nepasikeis. aš visada kažko laukdavau, pastaruoju metu, pabėgimo iš Vilniaus. ir dabar, kai esu čia, suvokiu, kad noriu bėgti ir iš čia, nes niekas nebelaiko. per kelis mėnesius pasikeitęs vieno individo elgesys žudo. nors daugelis sako, kad tai aš save žudau šalia jo, nors ir pati tai jau pradedu pastebėti. tik nežinau, kas yra skaudžiau, ar tai, kad jausdama pilnatvę prieš kelis mėnesius likau tuščia šiandien, ar tas savęs klausimas: kaip žmogus, kuris mane mylėjo tiek laiko dabar gali manęs nebemylėti. dažni klausimai apie savivertę ją tik dar labiau menkina. susimąsčiau, kad tą žmogų man sunku paleisti tik dėl to, jog su juo praleisti metai buvo ne tik vauv, bet ir kažko naujo pradžia. tuo metu aš pradėjau naują gyvenimo etapą ir kūriausi save tokią, kokios visada norėjau, tikriausiai tas jį ir žavėjo, o kai likau nebe pasitikinti savimi, užsidarius - tampu nuliu. na bent jau jo gyvenime.  nes aš nežinau kas turi atsitikti, kad žmogus, su kuriuo praleidai keturis savo gyvenimo metus, būtų toks šaltas, jog negali jam užduoti elementarių klausimų jo nesunervinęs. jeigu bent jausmai per du mėnesius dingo, ar turi dingti ir pagarba?

perverčiu visus gražiausius prisiminimus, ir matau, kiek gražių akimirkų tada man dovanojo gyvenimas, ir tai, kad tame gyvenime buvo jis man atrodė kaip didžiausia dovana. dabar kažkaip ta dovanėlė nedžiugina. jeigu iš tikrųjų, tai norėčiau, kad jis pasigydytų tais pačiais vaistais, kuriais dabar šeria mane, atsidurtų mano vietoje ir pamėgintų suprasti. atrodytų, jog reikalauju daug, bet pavargau kovoti su šūdų malūnais. man net bloga nuo to, kokia aš pasidariau. dažniausiai mano vartojami žodžiai pastarąsias kelias savaites buvo: skaudu ir sunku, sunku ir skaudu. šiuo metu tai yra tragedija, mano tragedija. jokio aiškaus plano, tik skundimasis ir savęs gailėjimas, ir kas mane mylės, jeigu aš esu tokia? gal viskas yra kur kas paprasčiau ir aš tik viską komplikuoju. atsipeikėti reikėtų. kažkokiu būdu. ir paleist gyvenimo klaidas. nu ir dar išsiblaivyt ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo iliuzijų, kurios jau nebėra saldžios.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

arsonist's prayers2016-08-21 12:37

Kai nustosi savęs gailėt ir mėgautis tuo, kad leidiesi būti skaudinama, tada atsiras galimybė pasikeisti.

manoVardasAfganistanas2016-08-22 08:39

šiandien ryte tą patį pagalvojau. kad reikia priimti tą skausmą į save, nes jis buvo skirtas man, ir tik tada, kai susitaikysiu, kad turiu priimti jį ir išgyventi, tik tada bus kitaip.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras