BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

po šeštadienio- bus geriau.

aš taip pasiilgau tų dienų, koks buvo praeitas šeštadienis. aš pusę metų buvau pamiršusi, kas yra tikra draugystė, ir ką turėjau anksčiau. o anksčiau turėjau tiek daug.

neskaitai tu mano blog’o ir nežinai, kad dabar rašysiu apie tave, nors visada sakei: varyk, turi kada nors kažką parašyti, ir aš žinau, kad anksčiau ar vėliau tą padarysi. aš nežinau iš kur tiek tikėjimo manimi, bet man taip gera. kad tiki, po tiek metų vis tiek manim tiki. nes mes kaip jing ir yang. pati ir selma. aš juoda, tu balta - nors abi esam blondinės. nes po visų šūdų malūnų tik tu ir telikai mano gyvenime.  tu visada sugrąžini mane į tuos laikus, kai buvo gera. jei atvirai, per šituos, pusę mano baisiausių metų gyvenime, aš pirmą kartą taip nuoširdžiai ir tiek daug juokiausi beveik visą parą. ta para su tavimi man atpirko viską, kas gyvenime įvyko per šituos mėnesius. ir aš nuoširdžiai pasižadu, kad kitą kartą, mums susitikus, aš juoksiuosi dar daugiau, iki tos akimirkos, kai žandikauliai išlįs pro odą ar padarys dar kokį fokusą, ir tikrai nebeverksiu dėl to, kad mano dvidešimt tretieji metai buvo labiausiai užknisantys iš visų jau nugyventų.

kai susitikus tave netveriu iš džiaugsmo, ir pasišokinėdama apsikabinu tave Kauno Akropolio Maximoje tu sakai: eeei, gi čia Kaunas, mus palaikys lesbietėm ir gausim į galvą. aš išsižiojus klausiu ar čia rimtai, o tu kaip visada mane išdurdama sakai: taigi aišku, kad ne. po to papasakoji, kad tave iš tikro kažkada dienos metu, prie Akropolio įėjimo užpuolė narkomanas bomžas. ir aš tavęs dar labiau pasiilgstu. ir mūsų, kokios buvom paskutiniais mėnesiais bebaigiant mokyklą ir po jos baigimo.

prikalbinu pirkti stipriųjų gėrimų ir gerti kokteiliukus. ir nustembu, nes pasakoji, kad nebe perneši alkoholio,ir tau užtenka pusės butelio vyno ir tau jau koma. ir aš visai negaliu patikėti, nes tavęs niekada nebuvo įmanoma apgerti. dar papasakoji, kad skambino tavo mama (kuri visada buvo beveik ir mano mama) ir klausė kada aš atvažiuosiu ir klausė ką veiksim, ir kai jai pasakei, kad gersim kokteilius ir mergaitiškai pasisedėsim, tai ji sako: tai jūs ten atsargiai. nes prieš kokius penkerius metus pas tave namuose geriant vermutą su braškių uogiene, prieš tai dar išgėrus naminio (18 laipsnių) vyno, aš apsivėmiau, o bėgdama iš tavo kambario link tualeto apvėmiau visas koridoriuje kabančias striukes, išskyrus savo. ir tavo mama, žinoma, viską girdėjo, o po to dar klausė kuri iš mūsų vėmė. bet labiausiai ji pyko ne tada, gal greičiau kai tris savaitgalius iš eilės, grįždavom abi į tavo namus apie vienuoliktą dienos visiškai girtos, nežinia kur buvusios ir ką veikusius, bet laimingai ir pačios laimingos. aš tavęs pasiilgau. ir vis tiek aš nuo tų kokteilių nebekontaktavau su aplinka daug greičiau nei tu. aš niekada tavęs neapgersiu. bet jei būtų kitaip, tai tu tikrai nebūtum tu. aš taip tavęs pasiilgau.

ir aš daug kartų tau kartojau, kad neišeitum iš mano gyvenimo bent tu. neišeik. nes man tavęs reikia, galim nesimatyti metų metus, bet aš supratau, kas yra tikra draugystė. ir vertinu. kad pakentei mane, stengeisi išklausyti ir patarti, nors tau ir ne visada patiko mano negatyvios mintys. ir man visai nereikia šimto veidmainių žmonių, nors kartais ir atrodo, kad tie šimtas veidmainių žmonių nors kiek paveiktų mintis, kurios kankina mane dieną iš dienos. bet, kai susitinku, tai kas man iš tiesų buvo brangu ir ką vertinau tada ir tebevertinu dabar… aplanko nenusakomas jausmas, ir tas jausmas prioritetu laiko tikrumą, nuoširdumą ir tikėjimą, kad gyvenimas nėra sudėtingas, ir anksčiau ar vėliau viskas susidėlios taip, kaip turi susidėlioti. ir ateis pagaliau ta valanda, kai būsiu laiminga, bus geriau, ir tai, kad dabar apsižvalgius nieko aplink save nebematau tikro - tik parodo, kad su kiekviena ta diena iš tų pusės metų - aš sustiprėjau. esu lygiai tokia pati pažeidžiama, bet tai įgavo kitokį svorį. aš galiu būti tokia kokia buvau ar tokia, kokia sau patikau, ir atrodo, kad tereikia tik tinkamo momento ir tinkamų žmonių šalia. tinkamo postūmio, tinkamų žodžių. ir dar tinkamesnių minčių. aš nuoširdžiai tikiu šviesiu rytojumi.

ir tikiu, kad gaidžio metai, kurie yra mano metai, ir kurie prasideda sausio 28d. bus negaidiški ir viskas bus gerai.

https://www.youtube.com/watch?v=8xZBpCAllWs

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

neformate2017-01-24 20:45

Kaip gera skaityt, kad išlieka svarbūs žmonės Tavo gyvenime :) Vertint reikia tokius, nes jie parodo kaip stipriai pasikeitėm, kiek paaugom, kad nesam vieni ir niekad nebūsim, net jei nesimatysim mėnesių mėnesiais… Apkabinu, tikėkimės nebus gaidiški metai ir ne gaidžiam.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras