BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Saulę geriu,geriu,geriu ir niekaip nepasigeriu!

Aš nenoriu užaugti. Noriu amžinai maudytis jaunystėje. Noriu žaisti meilę.

Sakė kažkas. O gal ir visi. Kad laikas gydo. Nusigydžiau. Iki prisiminimų išėjimo. Viskas,ką saugojau. Buvo gražu,skausminga. Bet gražu. Labiau. Pirmas toks jausmas. Smigo į nieko nenujaučiančią mano širdį. Gera… Kai tas jausmas,tarsi medus varva varvančiomis gijomis, aplink sielą mezga,mezga,mezga milijoną naujų potyrių. Aistringų. Pirmų. Prasmingų. Ir tik vėliau skausmingų. Dabar bučiuočiau tavo veidą. Laikyčiau tavo ranką. Žiūrėčiau į tavo akis. Galbūt net verkčiau. Pamatytum ašaras,kurių nematei tada. Senai. Kai dėl man neaiškių priežasčių griovei mano namo pamatus. Nes tie jausmai,kuriuos jaučiau tau, leido man gyventi visai nieko gyvenimą. Bet ašaros jau būtų ne tokios. Dabar mano jausmai tau gražūs. Nebepilni geismo. Liūdesio. Pykčio. Sielvarto. Pasimetimo. Nebėra tos nesveikos manijos. Manijos tave turėti, savintis. Keistoniškas tas velnioniškas jausmas, kai nebeturi. Kai galvojai, kad tas skausmas niekada neišeis, nepaliks. Seks ir gyvens tavyje tol, kol išardys vidiniame pasaulyje viską, kas jame buvo statoma. Iš knygų. Filmų. Pasaulėžiūros. Tikėjimo. Pasakojimų. Minčių. Dangaus ir saulės. Paliktų pėdsakų. Banalu. Bet tiesa. Jei kažkas pasibaigia. Vadinasi turi kažkas ir prasidėti. Ašaros ir skausmas visai neaugina naujų pamatų. Dabar tas liūdesys ateina gražus. Ir to nebereikia skandinti vyne. Ar dar kokiuose nelegaliuose reikaluose. Dabar jau sau. Gyvenu sau. Ne dėl skausmo. Ir ne skausme. Gražiausi garsai dabar slepiasi mano ausyje. Taip. Dabar aš išmokau būti stipri, išmokau truputį gyvenimo. Kad ir kaip tai naiviai skambėtų. Juk skamba.

Šypseną kelia kiti dalykai. Kūnas banguoja. Jaučiu muziką, visa savimi. Nusimetu kaukes. Pirmą. Antrą. Trečią. Ir penkiasdešimtą. Nusimetu visas vilčių skeveldras nuo savęs. Nupučiu liūdesio dulkes. Ir einu. Bėgu. Skrieju. Pačios mintys nesugeba manęs pavyti. Dar daug baimių turiu. Bet jų nebeslepiu. Dabar jas išsakau garsiai. Bijau prarasti tai, ką turiu dabar. Ir bijau kištis į kitų gyvenimus. Bijau to, kas bus po valandos, nes nežinau, kas bus ir po minutės.

Anksčiau ar vėliau. Svajonės pildosi. Ir nesvarbu ko tu panorėsi. Kur norėsi. Ir ko norėsi. Viskas ateina savu laiku. Kaip ir išeina. O tada laimę tu gerk iš krištolinių taurių. Arba nebūtinai. Jei mėgsti paprastumą gerk iš kavos puodelio. Gerk savo laimę ir iš vienkartinių stiklinių. Iš alaus bokalų. Jei labai norėsi savo laimės, gersi ir iš balos. Ir tada nei vienas neturės teisės tau sakyti, kad darai blogai. Apie savo laimę tik tu žinai geriausiai.

Jausti. Saugoti. Šypsotis. Ir gauti šypsenų. Mylėti gyvenimą. Ir stengtis, kad jis mylėtų mane. Viskas, ko dabar noriu. Ir ką gaunu. Ir tai vieninteliai dalykai pasaulyje, už kuriuos nereikia mokėti popieriukais, kurie valdo visą pasaulį.

http://www.youtube.com/watch?v=UzibFNqGMtQ&feature=related

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

nagerai2012-08-06 09:44

nuo sta bu !

nagerai2012-08-09 08:42

Dar kartą pasikartosiu - NUOSTABU!

Skaičiau antrą kartą ir vėl viska išgyvenau. Taip artima ir suprantama.
Kartais norisi parašyti, bet geriausi žodžiai jau būna surašyti… telieka paspausti copy-paste…

SUPER!

Rašyti komentarą

Tavo komentaras