BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

vis dar tikiu horoskopais.

ir aš vis tiek tikiu horoskopais. savaitgalį kažkas išbūrė, kad neatsilaikysiu prieš svaigalus, ir tai iš esmės buvo tiesa. aš nenorėčiau daug kuo tikėti. arba bent nebe pasitikėti tais, kuriais negalima. bet vis dar tikiu ir pasitikiu. dėmesio, dingo ramybė, prieš mėnesį.  už dvylikos dienų. būtų buvę septyneri metai. būtumėme buvę laimingi jau septynerius metus, kaip kad būtume šventę savo jausmus septintą pavasarį pasitikdami ir septintąją vasarą kartu. ir aš vis dar ilgiuosi. jausmo, o nebe tavęs. ilgiuosi ir tų, su kuriais man buvo gera- jau be tavęs. bet jie nesiilgi manęs, ir galbūt dėl to tai tapo priežastimi dirbti du darbus, neturint nei vienos laisvos dienos, galbūt tai buvo priežastis pasinerti į keliones, atsisiųsti tinderį ar nusipirkti abonementą į sporto klubą, į kurį, per du mėnesius taip ir nebuvau nuėjusi. galbūt jie, kaip ir tu, buvo priežastimi, dėl ko aš negalėdavau užmigti, nes tos mintys apie juos nepaleisdavo manęs nei realybėje, nei sapnuose. o galbūt tai tik aš. amžinai per daug prisirišanti, amžinai sakanti, kad man viskas blogai ir kaip esu pavargusi. galbūt tai tik aš. o galbūt iš tikrųjų pavargau. galbūt hormonai. galbūt mano naivumas. galbūt išsiilgau. ne tavęs. o jausmo.

aš norėčiau save matyti laimingą. deramai įsimylėjusią. save. ne kitus. nes pagarbos sau- nusipelniau labiausiai.

ir kai gyvenimas tiek sykių kūliais vartėsi… tiek sykių mutavo. o kiek kartų tas pats gyvenimas privertė patikėti, kad jau viskas, jau viską atradau, aš vėl viską sumoviau. kažkurią dieną išgirdau artimos draugės žodžius, kad tu niekada nebūsi laimingas, jeigu nedarai to, kas tau nulemta. ridensiesi kūliais ir krisi. o krisdamas sulūši. ir lūžiai bus tokie skaudūs, kad net ir išgijus jausi viso to padarinius, nes brisi tomis pačiomis pėdomis, kuriomis iki savo kritimo ir atėjai. ir suksiesi taip savo užburtam rate, nes eini ne ten, kur reikia ir darai ne tai, ką vertėtų.

ir aš vėl viską nuleidžiu juokais. tu man, aš tau, nereikalingi viens kitam, užsimerk, suskaičiuok- viens du trys,ir manęs ten neliks. vis dėlto nusprendžiau, kad mano apgailėtina pavasario būsena priklauso ir nuo pms. labiausiai nuo pms. aš tiek daug dirbu, kad namuose beveik nebebūnu. tiek daug dirbu, kad pamiršau, ką reiškia pakelti akis į dangų, ir staiga jas pakėlus, suvokiu, kad dangus toks gražus. toks pilnas. šalto pavasario ir vilties, kad jei dangus jau toks gražus, ir naktim giedrom žvaigždėm nusėtas, tai ir tai, ką jaučiu pastarosiomis savaitėmis gali būti kažkas gražaus. ir nors neturiu laiko visiškai niekam, tomis retomis laisvės akimirkomis- neturiu savęs kur dėti.

prisimenu save praeitą pavasarį. prisimenu geram draugui ištartus žodžius: būk geras, tik nesakyk to, ką nori pasakyti. sėdėjom mes abu Vilniuje, reformatuose ir sukomės vyšninį tabaką. o po to aš atsiribojau. mėnesį. nes buvau davusi žodį nieko neskaudinti, nes pati buvau įskaudinta. todėl atsiribojau. nuo žmogaus, kuris buvo šalia, kai šalia manęs nebuvo net ir pačios savęs. kai nykau. visomis prasmėmis. ir tada draugas išvažiavo. atitolom. tomis pačiomis- visomis prasmėmis. pamenu, kad praeitą pavasarį gavau pirmą savo baudą gyvenime. pamenu velykų naktį, kuri buvo tokia ryški. tokia ryški. žvaigždėta. giedra.  jegerio, juoko ir laimės pilna. o kitą rytą snigo. pamenu, kaip apsisprendžiau išvažiuoti. pamenu, kaip geldavo pamačius tiek daug sąsajų. su praeitimi, kurios norėjau kaip ateities.

vėjavaike dar pabūsiu. nes kito kelio kol kas ir nėra. o dabar eisiu miegoti, nes tiesiog per daug pasiilgau savo lovos ir ilgesnio, nei kelios valandos, miego. pasiilgau savo šeimos. ir jausmo. pasiilgau visko, kas daro mane laimingą, o ne užimtą. bet dabar jau nebe apie tai.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

moterisvovere2018-03-19 14:52

<3 Tu ne viena. Labai linkiu šilto ir lengvo pavasario Tau.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras